VATIKANAS –
Popiežius Pranciškus vyksta į Indoneziją pradėti ilgiausią savo pontifikato kelionę, tikėdamasis paskatinti jos katalikų bendruomenę ir švęsti tarpreliginės harmonijos tradiciją šalyje, kurioje gyvena daugiausia musulmonų pasaulyje.
Antradienį atvykęs į Džakartą Pranciškus planuoja pailsėti, atsižvelgiant į naktinį skrydį iš Romos ir 11 dienų trunkančią kelionę, besitęsiančią zigzagais per laiko juostas, kuri taip pat nuves jį į Papua Naująją Gvinėją, Rytų Timorą ir Singapūrą. Tačiau Vatikanas pranešė, kad 87 metų popiežius antradienį susitiks su grupe pabėgėlių, migrantų ir sergančių žmonių Vatikano rezidencijoje Džakartoje.
Svarbiausias Pranciškaus sustojimas bus jo dalyvavimas ketvirtadienį tarpreliginiame susitikime ikoniškoje Džakartos Istiqlal mečetėje su šešių Indonezijoje oficialiai pripažintų religijų – islamo, budizmo, konfucianizmo, induizmo, katalikybės ir protestantizmo – atstovais.
Mečetė, didžiausia Pietryčių Azijoje, yra priešais aikštę nuo pagrindinės sostinės katalikų Dievo Motinos Ėmimo į dangų katedros, ir jos yra taip arti viena kitos, kad per Mišias galima išgirsti musulmonų kvietimą melstis.
Jų artumas nėra atsitiktinis, bet labai norimas kaip Indonezijos konstitucijoje įtvirtintos religijos laisvės ir tolerancijos simbolis. Pastatus taip pat jungia požeminis „Draugystės tunelis“, kurį Pranciškus aplankys su didžiuoju imamu Nasaruddinu Umaru, kol jie pasirašys bendrą deklaraciją.
Nors Pranciškus norės pabrėžti Indonezijos religinės tolerancijos tradiciją, šalies, kaip nuosaikios musulmoniškos tautos, įvaizdį pakirto netolerancijos protrūkiai. 2021 m. per Verbų sekmadienio mišias Indonezijos Sulavesio saloje prie sausakimšos katalikų katedros susisprogdino karinga islamo pora ir sužeidė mažiausiai 20 žmonių.
„Mes neturime problemų dėl vizito. Jis yra svečias ir mes jį priimsime“, – sakė Eldy, 64 metų į pensiją išėjusi vyriausybės darbuotoja, kuri naudojasi vienu vardu ir sekmadienį vaikščiojo per dieną be automobilio Džakartoje. „Jis nori aplankyti mūsų Istiqlal mečetę, jis gali tai padaryti“.
Nors katalikai sudaro tik tris procentus Indonezijos gyventojų, dėl didžiulio indoneziečių skaičiaus – 275 mln. – salyne gyvena trečia pagal dydį krikščionių bendruomenė Azijoje po Filipinų ir Kinijos.
Tikimasi, kad šią savaitę į Pranciškaus renginius, įskaitant ketvirtadienio popietę pagrindiniame Džakartos stadione vyksiančias mišias, susirinks tūkstančiai žmonių, į kuriuos tikimasi pritraukti apie 60 000 žmonių. Miesto valdžia paragino gyventojus tą dieną dirbti iš namų, atsižvelgiant į kliūtis ir minią.
„Tai džiaugsmas mūsų šaliai, ypač mums, katalikams“, – sakė 50-metė namų šeimininkė Elisabeth Damanik, sekmadienį per sausakimšas Mišias prie Dievo Motinos Ėmimo į dangų. „Tikimės, kad popiežiaus vizitas sustiprins religinę toleranciją mūsų mylimoje šalyje Indonezijoje.
Rūpinimasis aplinka, konfliktų sprendimas ir etiškai mąstantis ekonominis vystymasis yra pagrindinės kelionės temos, kurias Pranciškus gali paliesti trečiadienį savo pagrindinėje kalboje Indonezijos valdžiai.
Pranciškus rūpinimąsi aplinka pavertė savo pontifikato skiriamuoju bruožu ir dažnai naudojosi savo vizitais į užsienį, siekdamas pabrėžti būtinybę rūpintis Dievo kūrinija, užkirsti kelią jo gamtos išteklių eksploatavimui ir apsaugoti vargšus žmones, kuriems tenka didžiausias klimato kraštutinumas. ir tarša.
Džakartoje jis ras 11,3 milijono žmonių didmiestį, užspringusį po pilkais oro taršos debesimis, kuriuos sukelia anglimi kūrenamos elektrinės, transporto priemonių išmetamosios dujos, šiukšlių deginimas ir gamyklos. Džakartos oro tarša reguliariai registruojama aštuonis ar devynis kartus viršija Pasaulio sveikatos organizacijos nustatytas ribas.
„Indonezijoje oro užterštumas yra didžiausias Pietryčių Azijoje“, – sakė Piotras Jakubowskis, oro taršos ekspertas ir Indonezijos oro kokybės stebėjimo bendrovės „Nafas“ įkūrėjas. „Popiežiaus vizitas yra puikus, nes jis suteikia skambesį… kito, labai gerbiamo pasaulio lyderio“.
Gyventojai taip pat tikisi, kad Pranciškus pasisakys šiuo klausimu.
„Tarša Džakartoje yra nerimą keliančio lygio. Štai kodėl popiežiaus buvimas gali būti naudingas diskutuojant apie aplinkosaugos problemas“, – sakė 26 metų vyriausybės darbuotojas Erikas Sebastianas Naibaho.
Pranciškus yra trečiasis popiežius, apsilankęs Indonezijoje po 1970 m. popiežiaus Pauliaus VI ir 1989 m. šv. Jono Pauliaus II. Jų dėmesys pabrėžia Indonezijos svarbą Vatikanui tiek krikščionių ir musulmonų dialogo, tiek katalikų pašaukimų požiūriu, nes čia gyvena viso pasaulio didžiausia seminarija ir kasmet išleidžia šimtus kunigų ir kitų religinių darbuotojų.
„Indonezija bando augti tikėjime“, – sakė Džakartos arkivyskupas kardinolas Ignatius Suharyo Hardjoatmodjo, kurį Pranciškus paskyrė kardinolu 2019 m.
Praėjusią savaitę per instruktažą jis sakė, kad Pranciškus nori išreikšti savo dėkingumą Indonezijos tarpreliginei tradicijai „ir paskatinti tokią brolystę ir toliau išlaikyti bei plėtoti“.
Tariganas pranešė iš Džakartos, Indonezijos. Helena Alves prisidėjo iš Džakartos.
