BOGOTA, Kolumbija –
Trys amerikiečiai, du ispanai ir Čekijos pilietis buvo suimti šeštadienį, Venesuelos pareigūnams apkaltinus juos atvykus į Pietų Amerikos šalį nužudyti prezidentą Nicolasą Maduro.
Apie areštus per valstybinę televiziją pranešė įtakingas šalies vidaus reikalų ministras Diosdado Cabello. Cabello sakė, kad užsienio piliečiai prisidėjo prie CŽV vadovaujamo sąmokslo nuversti Venesuelos vyriausybę ir nužudyti kelis jos vadovybės narius. Televizijos programoje Cabello rodė šautuvų vaizdus, kurie, jo teigimu, buvo konfiskuoti iš kai kurių tariamo plano sumanytojų.
Tarp Amerikos piliečių buvo areštuotas karinio jūrų laivyno narys, kurį Cabello įvardijo kaip Wilbertą Josephą Castañeda Gomezą. Cabello sakė, kad Gomezas buvo karinio jūrų laivyno ruonis, tarnavęs Afganistane, Irake ir Kolumbijoje. Ispanijos ambasada Venesueloje neatsakė į prašymą pakomentuoti jos piliečių areštus.
JAV valstybės departamentas vėlai šeštadienį patvirtino, kad sulaikytas vienas JAV kariškis, ir pareiškė žinantis „nepatvirtintus pranešimus apie dar du JAV piliečius, sulaikytus Venesueloje“.
„Bet kokie teiginiai apie JAV dalyvavimą sąmoksle nuversti Maduro yra kategoriškai klaidingi. Jungtinės Valstijos ir toliau remia demokratinį politinės krizės Venesueloje sprendimą“, – sakoma pareiškime.
Socialistų partijos prezidentas Diosdado Cabello surengs savaitinę spaudos konferenciją Catia La Mar mieste, La Gvairoje, Venesueloje, 2019 m. rugpjūčio 19 d. (Ariana Cubillos / AP nuotrauka)
Pranešimas apie areštus paskelbtas praėjus vos dviem dienoms po to, kai JAV iždas įvedė sankcijas 16 Maduro sąjungininkų, kuriuos JAV vyriausybė apkaltino trukdymu balsuoti per ginčijamus liepos 28 d. Venesuelos prezidento rinkimus ir žmogaus teisių pažeidimais.
Anksčiau šią savaitę Ispanijos parlamentas pripažino opozicijos kandidatą Edmundo Gonzalezą rinkimų nugalėtoju ir supykdė Maduro sąjungininkus, raginusius Venesuelos vyriausybę sustabdyti komercinius ir diplomatinius santykius su Ispanija.
Įtampa tarp Venesuelos vyriausybės ir JAV taip pat išaugo po rinkimų, kurių rezultatai sukėlė protestus Venesueloje, per kuriuos buvo suimti šimtai opozicijos aktyvistų.
Venesuelos rinkimų taryba, kuri yra glaudžiai susijusi su Maduro administracija, sakė, kad Maduro laimėjo rinkimus, surinkęs 52 procentus balsų, bet nepateikė išsamaus rezultatų suskirstymo.
Tačiau opozicijos aktyvistai nustebino vyriausybę surinkę suvestinių iš 80 procentų šalies balsavimo mašinų. Opozicijos surinkti skaičiavimo lapai buvo paskelbti internete ir juose nurodyta, kad Gonzalezas laimėjo rinkimus, surinkęs dvigubai daugiau balsų nei Maduro.
Nepaisant tarptautinio pasmerkimo dėl nepakankamo rinkimų skaidrumo, Venesuelos aukščiausiasis teismas, kuris ilgą laiką rėmė Maduro, rugpjūtį patvirtino jo pergalę. Tada Venesuelos generalinis prokuroras pateikė kaltinimus sąmokslu Gonzalezui, kuris praėjusią savaitę pabėgo į Ispaniją, kai paaiškėjo, kad jis bus suimtas.
Maduro atmetė kelių šalių, įskaitant kairiųjų Kolumbijos ir Brazilijos vyriausybes, prašymus pateikti suvestinių žiniaraščius, įrodančius, kad jis laimėjo rinkimus. Maduro, valdantis nuo 2013 metų, jau seniai tvirtino, kad JAV bando jį nuversti sankcijomis ir slaptomis operacijomis.
Maduro administracija anksčiau naudojo Venesueloje įkalintus amerikiečius, kad gautų JAV vyriausybės nuolaidų. Praėjusiais metais sudarytame susitarime su Bideno administracija Maduro paleido 10 amerikiečių ir bėglį, kurio JAV vyriausybė ieškojo, kad gautų prezidento malonę Alexui Saabui, artimam Maduro sąjungininkui, sulaikytam Floridoje dėl kaltinimų pinigų plovimu.
Pasak JAV kaltintojų, „Saab“ taip pat padėjo Maduro išvengti JAV iždo sankcijų per sudėtingą fiktyvių kompanijų tinklą.
