PARYŽYS –
Prieš metus Paryžiaus olimpinių žaidynių vadovas drąsiai pareiškė, kad šį penktadienį prasidėjus žaidynėms Prancūzijos sostinė bus „saugiausia vieta pasaulyje“.
Tony Estanguet pasitikinčios prognozės dabar atrodo ne tokios tolimos, nes Paryžiaus gatvėse patruliuoja policijos eskadrilės, naikintuvai ir kareiviai, pasiruošę kovoti, ir metalinės tvoros apsauginiai užtvarai, pastatyti kaip geležinė uždanga abiejose Senos upės pusėse, kurios vaidins atidarymo pasirodymas.
Didžiulė Prancūzijos policijos ir karinė operacija didžiąja dalimi yra dėl to, kad liepos 26–rugpjūčio d. 11 žaidimų susiduria su precedento neturinčiais saugumo iššūkiais. Miestas ne kartą patyrė mirtinus ekstremistų išpuolius, o tarptautinė įtampa yra didelė dėl karų Ukrainoje ir Gazoje.
Užuot statęs olimpinį parką, kuriame vietos būtų sugrupuotos ne miesto centre, pavyzdžiui, Rio de Žaneiras 2016 m. arba Londonas 2012 m., Paryžius nusprendė surengti daugelį renginių šurmuliuojančios 2 milijonų gyventojų sostinės širdyje. išsibarstę aplink priemiesčius, kuriuose gyvena dar milijonai. Laikinų sporto arenų iškėlimas į viešąsias erdves ir precedento neturintis pasirinkimas surengti upe plintančią atidarymo ceremoniją, besitęsiančią kilometrų (mylių) palei Seną, jų apsauga tampa sudėtingesnė.
Olimpinių žaidynių organizatoriai taip pat nerimauja dėl kibernetinių atakų, o teisių gynėjai ir žaidynių kritikai nerimauja dėl to, kaip Paryžius naudoja AI aprūpintą stebėjimo technologiją, ir dėl plataus olimpinio saugumo masto bei masto.
Trumpai tariant, Paryžius turi daug pastangų, kad 10 500 sportininkų ir milijonai lankytojų būtų saugūs. Štai kaip tai siekiama padaryti.
Saugumo operacija pagal skaičius
Žaidimų laikų pajėgas, kuriose yra iki 45 000 policininkų ir žandarų, taip pat palaiko 10 000 karių kontingentas, kuris Paryžiuje įkūrė didžiausią karinę stovyklą nuo Antrojo pasaulinio karo, iš kurios kariai turėtų pasiekti bet kurią miesto olimpines vietas per 30 minučių.
Pirmadienį, 2024 m. liepos 15 d., visai šalia Paryžiaus, kariai išvyksta patruliuoti į karinę stovyklą, įrengtą Vincennes miškuose. Karinė stovykla su surenkamomis kareivinėmis ir miegamaisiais neštuvais statoma Paryžiaus rytuose, kad būtų apgyvendinta 4500 karių, paskirtų saugumui per 2024 m. Paryžiaus olimpines žaidynes. (AP nuotrauka / Thomas Padilla)
Ginkluotas karinis patruliavimas transporto priemonėse ir pėsčiomis tapo įprastas žmonių susibūrimo vietose Prancūzijoje nuo tada, kai 2015 m. al-Qaida ir džihadistų judėjimo „Islamo valstybė“ vardu ne kartą smogė užpuolikai ir mirtininkai. Jie neturi policijos arešto įgaliojimų, bet gali kovoti su užpuolikais ir juos sutramdyti, kol atvyks policija. Lankytojams iš šalių, kuriose ginkluoti gatvių patruliai nėra įprastas dalykas, kareivių su automatiniais šautuvais vaizdas gali kelti siaubą, kaip ir iš pradžių Prancūzijoje.
„Iš pradžių jiems buvo labai keista mus matyti ir jie visada vengdavo mūsų buvimo, sukdavo aplinkkelį“, – sakė generolas Ericas Chasboeufas, kovos su terorizmu karinių pajėgų vado pavaduotojas Sentinelle.
„Dabar tai yra kraštovaizdyje“, – sakė jis.
Naikintuvai „Rafale“, oro erdvės stebėjimo AWACS stebėjimo skrydžiai, „Reaper“ stebėjimo dronai, sraigtasparniai, galintys gabenti šaulius, ir dronų išjungimo įranga, saugos Paryžiaus dangų, kuris atidarymo ceremonijos metu bus uždarytas 150 kilometrų besitęsiančia neskraidymo zona ( 93 mylių) aplink sostinę. Fotoaparatai, sujungti su dirbtinio intelekto programine įranga, patvirtintais įstatymu, išplečiančiu valstijos žaidynių stebėjimo galias, parodys galimą pavojų saugumui, pavyzdžiui, paliktus paketus ar minios antplūdį.
Prancūzija taip pat sulaukia pagalbos iš daugiau nei 40 šalių, kurios kartu išsiuntė mažiausiai 1900 policijos pastiprinimų.
Trumpo pasikėsinimas išryškina olimpines rizikas
Vienišų asmenų išpuoliai kelia didelį susirūpinimą, o pastaruoju metu Prancūzijos pareigūnams šią riziką sukėlė pasikėsinimas į Donaldą Trumpą.
Kai kurie, dalyvaujantys olimpinio saugumo operacijoje, buvo priblokšti, kad AR tipo šautuvu ginkluotas užpuolikas pateko į buvusio JAV prezidento diapazoną.
„Niekas negali garantuoti, kad klaidų nebus. Tačiau ten tai buvo gana ryšku”, – sakė generolas Philippe’as Pourque’as, prižiūrėjęs laikinos stovyklos, kurioje gyvena 4500 Sentinelle pajėgų, statybą pietryčių Paryžiuje.
Prancūzijoje vien per pastaruosius 13 mėnesių vieni veikę vyrai įvykdė išpuolius peiliu, kurio taikiniais buvo turistai Paryžiuje ir vaikai Alpių miestelio parke ir kt. Vyras, spalį nužudęs mokytoją savo buvusioje vidurinėje mokykloje Šiaurės Prancūzijoje, buvo stebimas Prancūzijos saugumo tarnybų dėl įtariamo islamo radikalėjimo.
Turėdama ilgą ir karčią mirtinų ekstremistinių išpuolių patirtį, Prancūzija apsiginklavo tankiu policijos padalinių, žvalgybos tarnybų ir tyrėjų, kurie specializuojasi kovoje su terorizmu, tinklu, o įtariamieji terorizmo bylose gali būti laikomi ilgiau apklausti.
Prieš 2024 m. liepos 20 d., šeštadienį, 2024 m. liepos 20 d. Paryžiuje vyksiančias 2024 m. vasaros olimpines žaidynes, policija tikrina, ar visuomenė turi įgaliojimus patekti į saugumo perimetrą šalia Eifelio bokšto. (AP nuotrauka / Davidas Goldmanas)
Šimtai tūkstančių bilietų į olimpinių žaidynių savininkus, darbuotojus ir kitus žaidynėse dalyvaujančius asmenis bei prašymus išduoti leidimą patekti į griežčiausiai kontroliuojamą Paryžiaus saugumo zoną palei Senos krantus patikrino bilietus į olimpines žaidynes turinčius asmenis. Vidaus reikalų ministras Geraldas Darmaninas sakė, kad patikrinimai neleido dalyvauti daugiau nei 3 900 žmonių. Jis sakė, kad kai kurie iš jų buvo pažymėti dėl įtariamo islamo radikalėjimo, kairiojo ar dešiniojo sparno politinio ekstremizmo, reikšmingų teistumo ir kitų saugumo problemų.
„Ypač dėmesingi Rusijos ir Baltarusijos piliečiams“, – pridūrė D. Darmaninas, nors ir nesiejo išimčių su Rusijos karu Ukrainoje ir Baltarusijos, kaip Maskvos sąjungininkės, vaidmeniu.
Darmaninas sakė, kad 155 žmonės, laikomi „labai pavojingais“ potencialiomis teroro grėsmėmis, taip pat laikomi atokiau nuo atidarymo ceremonijos ir žaidynių, o policija kai kuriais atvejais ieško jų namuose ginklų ir kompiuterių.
Jis sakė, kad žvalgybos tarnybos nenustatė jokių įrodytų teroro sąmokslų prieš žaidynes, „tačiau mes esame itin dėmesingi“.
Kritikai baiminasi, kad įkyrus olimpinis saugumas pasiliks ir po žaidynių
Kampanijos už skaitmenines teises nerimauja, kad olimpinės stebėjimo kameros ir dirbtinio intelekto sistemos gali pakirsti privatumą ir kitas laisves, taip pat neįtraukti žmonių, neturinčių stacionarių namų, kurie daug laiko praleidžia viešose erdvėse.
„Sacage 2024“, grupė, kuri kelis mėnesius agitavo prieš Paryžiaus žaidynes, siekė olimpinio saugumo srities ir apibūdino tai kaip „represinį arsenalą“ pranešime „The Associated Press“.
„Ir tai toli gražu ne Prancūzijos išimtis, o sistemingas reiškinys priimančiose šalyse“, – sakoma jame. „Ar protinga pasiūlyti vieną mėnesį „šventes“ labiausiai pasiturintiems turistams už ilgalaikį pakeitimą vertybiniais popieriais visiems miesto ir šalies gyventojams?
