Bendras Lietuvos banko veiklos anglies pėdsakas 2023 m. sudarė 6,1 tūkst. tonų CO2 ekvivalento šiltnamio efektą sukeliančių dujų, arba vidutiniškai 9,4 tonos CO2 ekvivalento vienam tarnautojui, skelbiama Lietuvos banko anglies pėdsako ataskaitoje.
Lietuvos bankas nuo 2017 m. kasmet vertina ir viešina savo veiklos generuojamą anglies pėdsaką. 2023 m. skaičiavimai buvo reikšmingai patobulinti ir pirmą kartą audituoti nepriklausomų ekspertų.
„Vieni pirmųjų Lietuvoje atlikome organizacijos anglies pėdsako nepriklausomą auditą. Tam reikėjo iš esmės peržiūrėti ir patobulinti anglies pėdsako skaičiavimus, ypač daug dėmesio skiriant netiesioginių išlakų už Lietuvos banko ribų vertinimui“, – sako Tomas Garbaravičius, Lietuvos banko Klimato kaitos centro vadovas.
Šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) (1) išlakos buvo apskaičiuotos laikantis tarptautinių standartų ir apima visas tris tiesioginių ir netiesioginių ŠESD išlakų sritis. Didžiausia Lietuvos banko 2023 m. išlakų dalis priskiriama trečiajai sričiai (89 %), apimančiai visas su banko veiklas susijusias netiesiogines išlakas už banko ribų, išskyrus antrosios srities netiesiogines išlakas (9 %), susidarančias dėl energijos (elektros ir šildymo), gaminamos už banko ribų, vartojimo. Tiesioginės ŠESD išlakos Lietuvos banko teritorijoje arba jam priklausančiuose įrenginiuose (pirmoji sritis) sudarė tik 2 proc. bendro anglies pėdsako.
Vertindamos anglies pėdsaką, šiuo metu dauguma organizacijų apsiriboja paprastesniais pirmosios ir antrosios sričių skaičiavimais, kadangi trečiosios srities netiesioginių išlakų skaičiavimai gerokai sudėtingesni ir jiems reikia nemažai vidinių ir išorinių duomenų.
Pažymėtina, kad trečiajai sričiai priskirtinos ir su Lietuvos banko investicijomis į vertybinius popierius susijusios ŠESD išlakos, vadinamosios finansuotos emisijos, kurios neįtrauktos į skelbiamą bendrą anglies pėdsaką. Visų Eurosistemos vertybinių popierių, įgytų įgyvendinant pinigų politiką, ŠESD rodiklius atskleidžia Europos Centrinis Bankas, o Lietuvos banko su pinigų politika nesusijusių investicijų žalumo vertinimas pateikiamas atskiroje Lietuvos banko ataskaitoje (2).
Lietuvos bankas toliau kryptingai siekia mažinti organizacijos anglies pėdsaką. Ketinama diegti įvairias papildomas vidines žalumo didinimo priemones, pavyzdžiui, šviestuvus ir vandens maišytuvų antgalius pakeisti taupiaisiais.
Pasak Tomo Garbaravičiaus, „įvertinus anglies pėdsaką, kitas logiškas žingsnis – organizacijos veiklos dekarbonizacijos plano rengimas su konkrečiais ir terminuotais anglies pėdsako mažinimo įsipareigojimais“.
(1) Šiltnamio efektą sukeliančios dujos (ŠESD) – anglies dioksidas (CO2), metanas (CH4), azoto suboksidas (N2O), hidrofluorangliavandeniliai (HFC), perfluorangliavandeniliai (PFC) ir sieros heksafluoridas (SF6). Viena tona CO2e – ŠESD kiekis, kuris daro tokį patį poveikį klimato kaitai kaip viena tona CO2; tiek ŠESD išmetama nuvažiavus 6 tūkst. km dyzeliu varomu automobiliu.
(2) Lietuvos bankas, „Su klimatu susijusios informacijos apie Lietuvos banko ne pinigų politikos portfelius ataskaita“, 2023 m.
