Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas patvirtino rekordinį gynybos biudžetą, atidėdamas stulbinantį trečdalį visų vyriausybės išlaidų, nes po beveik trejų metų karas Ukrainoje eikvoja išteklius iš abiejų pusių.
Sekmadienį paskelbtame 2025 metų biudžete krašto apsaugai skiriama apie 179,5 mlrd. Kanados dolerių (13,5 trilijono rublių), o tai sudaro 32,5 procento vyriausybės išlaidų.
Gynybos biudžetas yra maždaug 39,9 mlrd. Kanados dolerių (trimis trilijonais rublių) didesnis nei ankstesnis šiemet pasiektas rekordas.
Naujajame trejų metų biudžete numatoma šiek tiek sumažinti karines išlaidas 2026 ir 2027 m. Abiejų Rusijos parlamento rūmų įstatymų leidėjai biudžetą patvirtino.
Rusijos karas Ukrainoje yra didžiausias konfliktas Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo. Maskva šiuo metu žengia į priekį svarbiausiose fronto linijose ir kovoja su kontrpuolimu Kursko regione – vienintelės reikšmingos Kijevo karinės sėkmės šiais metais vietoje.
Tačiau lėtas, slegiantis karas – dažnai vadinamas išsekimo karu, kai abi pusės stengiasi nuvargti kitą – išsekino abiejų šalių išteklius.
Ukraina visada buvo ant nugaros, kai kalbama apie materialines ir darbo jėgas, nors ji gavo milijardus dolerių pagalbos iš Vakarų sąjungininkų, įskaitant daugiau nei pusę milijardo naujos karinės įrangos, kurią pirmadienį pažadėjo Vokietija.
Kiek pagalbos ir toliau gaus iš Jungtinių Valstijų, kai išrinktasis prezidentas Donaldas Trumpas pradės eiti pareigas, dar neaišku.
Tuo tarpu Rusija turi daugiau ginklų, daugiau šaudmenų ir daugiau personalo, tačiau įtampa jos ekonomikai ir gyventojų skaičiui auga.
Rusija per pastaruosius dvejus metus masiškai padidino karines išlaidas, o jos ekonomika rodo perkaitimo požymius: infliacija auga, o įmonės susiduria su darbo jėgos trūkumu. Bandydamas suvaldyti situaciją, Rusijos centrinis bankas spalį padidino palūkanų normas iki 21 procento – aukščiausios per pastaruosius dešimtmečius.
Tuo tarpu Ukraina ir toliau gauna didelę karinę pagalbą iš savo sąjungininkų.
Pirmadienį Vokietijos kancleris Olafas Scholzas pirmą kartą per daugiau nei dvejus metus atvyko į Kijevą, kur pažadėjo Ukrainai daugiau nei 650 milijonų eurų (960 milijonų Kanados dolerių) karinės technikos.
„Vokietija išliks stipriausia Ukrainos rėmėja Europoje“, – sakė Scholzas.
Scholzo vizitas įvyko po to, kai praėjusį mėnesį sustojo Ukrainos pareigūnus, paskambinęs Vladimirui Putinui, užbaigdamas ilgus metus trukusias Europos pastangas izoliuoti Rusijos prezidentą po jo plataus masto invazijos į Ukrainą.
Tuo tarpu, nors Rusijoje gyvena daug daugiau žmonių nei Ukrainoje, ji patiria didelių nuostolių mūšio lauke, o naujų karių komplektavimas jau dabar yra problema – paskutinį kartą, kai Rusijos kariškiai įvedė dalinę mobilizaciją, iš šalies pabėgo šimtai tūkstančių vyrų.
Šiaurės Korėja neseniai išsiuntė karių antplūdį, kad padėtų Rusijai kovoti priešakinėse linijose – Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis lapkritį pareiškė, kad Kurske yra apie 11 000 Šiaurės Korėjos karių.
Remiantis Ukrainos gynybos pareigūnų ir CNN atakų sąrašu, dalis Rusijos ginkluotės taip pat yra Šiaurės Korėjos, kuri sudaro beveik trečdalį šiais metais į Ukrainą paleistų balistinių raketų.
Šiaurės Korėjos kariai gali kurį laiką padėti Rusijos pastangoms, tačiau materialinius nuostolius gali būti sunkiau kompensuoti.
