Dirbtinio intelekto taikymo žiniasklaidoje realybės, problematika ir perspektyvos nagrinėja Kultūros ministerijos kartu su programa „Kurk Lietuvai“ surengtame forume „Žinių algoritmas: ar avatarai skaitys lietuviškas žinias?“.
Kultūros viceministras Vygintas Gasparavičius, pasveikino iniciatyvą surengti keliamą diskusiją, sakė, kad išnaudodami dirbtinio intelekto potencialą, labai suvaldyti ir jo mus iššūkius. Dirbtinio intelekto įrankiai turi būti ne tik informuojanti visuomenę, bet ir atskiriant patikimą, teisingą informaciją nuo netikrų naujienų bei propagandos.
„Lietuva galėtų imtis lyderystės, tarptautiniu mastu keldama teisę į atlygio autorius, kurių sukurtas turinys naudojamas dirbtiniam intelektui apmokyti, o oavimo Europos Tarybos pirmininkas gali būti vienas iš prioritetų“, – sakė viceministras.
Agentūros „Black Unicorn PR“ Londone įkūrė ir vadovė Julija Jegorova savo pranešime pastebėjo, kad kol kas dirbtinis intelektas ir žurnalistika gali sugyventi geriau, nei tikėtasi. Ji pabrėžė atsirandantį dirbtinio intelekto ir žurnalistų bendradarbiavimą, sprendžiant tokias problemas kaip pavyzdžiui, kova su vaizdo klastotėmis (angl. „deepfakes“).
Geras pavyzdys – Turinio autentiškumo iniciatyva, kuri vienija didžiausias pasaulio technologijų ir žiniasklaidos bendroves, kad sukurtų vaizdų ir kito turinio atsekimo mechanizmą.
„Daugybė apklausų ir tyrimų rodo, kad vis dar teikia pirmenybę žmonėms kitiems, atsakingiems už naujienas, ir žiūri į tai, kad dirbti intelektas imtųsi vadovauti šiai sričiai“, – apibendrino J. Jegorova.
„Kurk Lietuvai“ projektų vadovė Agnė Mikštienė gali dirbtinio intelekto taikymo Lietuvos žurnalistikoje tendencijų analizę ir atlikto tyrimo rezultatus.
„Akivaizdu, kad dirbtinio intelekto integracija į Lietuvos žurnalistiką yra neišvengiama, norint ją įgyvendinti sėkmingai ir atsakingai, būtinas iškilus iššūkis. Tai apima ne tik techninius aspektus, tokius kaip lietuvių kalbos DI įrankių tobulinimas, bet ir etinius, teisinius klausimus, susijusius su skaidrumu, atsakomybe bei autorių teisėmis“, – teigė A. Mikštienė.
Kartu su tyrimo rezultatais pateiktose rekomendacijose siūloma inicijuoti ir koordinuoti nacionalinių gairių ir standartų dėl dirbtinio intelekto taikymo žurnalistikoje kūrimą. Šios gairės turėtų apimti etinius principus, skaidrumo reikalavimus, atsakomybės ribas, turinio žymėjimo praktiką ir kitus svarbius aspektus.
Vieno iš lyderiaujančių pozicijų naujienų versle užimanti portalo vyriausiasis redaktorius Vaidotas Beniušis pasidalijo DI įrankių taikymo kasdieniame redakcijos darbe praktine patirtimi.
„Šiuo metu dirbtinis intelektas yra žurnalisto asistentas. Svarbų jis atlieka renkant ir analizuojančius duomenis, taip pat tikrinant faktus, atlikdamas kitas pagalbines funkcijas. tačiau žurnalistinių tekstų autoriumi dirbtinis intelektas negali būti niekaip. Galutinė atsakomybė (kaip ir nuopelnus) vis tiek privalo prisiimti žmogus – žurnalistas. Mes žinome, kad sveiki ir stiprinti pasitikėjimą žiniasklaida. Tradicinės žiniasklaidos vertybės vis tik yra svarbios“, – tvirtino V. Beniušis.
Forume dalyvaujančių bendrovės „Tilde“ skyriaus vadovas Giedrius Karauskas pataria pažangą ir perspektyvą diegiant lietuvių kalbą į duomenų masyvus bei dirbtinio intelekto įrankius.
